Daug Šeškinėje gyvenančių eina dažnai apsipirkti į Šeškinės turgų. Kas to nedaro, tam nevėlu apsigalvoti.
Nesu tikras kiek laiko tas turgelis ten gyvuoja, bet tikrai gyvavo dar sovietmečiu. Tiesa?
Turgus tai ta vieta, kur verda gyvenimas. Daugelis švelnesnės natūros žmonių nelabai mėgsta tokių vietų. Jų švelnią natūrą erzina lenkų-rusiški pokalbiai ar net keiksmai. Ar galbūt jiems nepatinka proaktyvus dėmesio prašymas iš pardavėjų: „prašome, bulvyčių“.
Galbūt kiek atstumiantys tie žmonės, kurie prie turgaus tiesiog mėgsta rinktis ir būti, nes… Ten tiesiog verda gyvenimas ir ten šansą turi net labiau save nuskriaudę žmonės. Šansą gauti ko nors užkąsti, užsidirbti ar net nugvelbti.
Ten daugelis žmonių ne savo išeiginiais rūbais. Ten jie gyvena savo kasdieninį gyvenimą. Ten nusiima oficialias kaukes.
Štai, pavyzdžiui, Kalvarijų turguje virtualiai galite apsilankyti pas Troy. Šis žmogus, socialiniuose tinkluose save vadinantis Gyvenimo Stebėtoju taip pat turi didžiulį pasisekimą Pravieniškėse.
Na, štai, turgus, Pravieniškės… Kaip dar labiau būtų galima pareklamuoti turgų? Ypač tiems, jautria natūra…
O aš šandien buvau Šeškinės turguje, su misija. Misija yra pamaitinti šeimą ir nupirkti bulvių, kiaušinių*, mėsos, daržovių…
Mėsos pasirinkimas ten taip pat gan didelis. Nors keletas mėsų tai visiškai tais pačiais pavadinimais ir išvaizda daugelyje kioskų. Paprastai, turguje, geriausia yra rinktis tą vietą, kurioje jau yra eilė. Eilė turgaus prekeiviui yra tikslas ir sėkmė – tada jis sukasi kaip patrakęs. O jei ne, tai pats kaltas.
Tai štai, priėjau prie kiosko, prie kurio buvo viena moteriškė ir jau kažkokią mėsą dėjosi į krepšį (tuo tarpu prie visų kitų nebuvo nieko arba šiaip žioplinėtojai). Moteriškė prie kiosko užtruko kiek ilgiau, nei tikėjausi. Moteriškė pirko iš tiesų nemažai mėsos: du beveik pusmetriniai vytintos ar rūkytos nugarinės gabalai gulėjo šalia jos, o pardavėja jau bepakuojanti ir trečiąjį.
Jei kas nematėte kiaulienos nugarinės gabalų, tai jie atrodo taip:
Radau internetuose, tiksliau pas http://www.olkusjana.lt.
Tai va tie trys didžiuliai gabalai. Galėtų būti nedidelio stalo kojomis:
Stalas su nugarine
Matosi, kad nuolatinė klientė. Šnekučiuojasi. Užtrunka ta moteriškė kiek ilgiau, nei aš tikėjausi. Bet nenueinu. Galvoju, kad gal kokią užkandinę turi ar šiaip didelį balių rengia. Nu trys pusmetrinės nugarinės, tai tikrai didelis balius. O jei perka dideliais kiekiais, tai reiškia, kad kokybė tikrai gera. Dėl viso pikto peržvelgiu dar kiosko asortimentą – nu neblogai viskas atrodo.
Pardavėja (matyt irgi pagalvojo apie stalą) siūlo ir ketvirtą nugarinę.
– Tai, kad ne. Neimsiu. Nesuvalgysim: mes juk tik dviese… – Atsako pirkėja.
– Czy to będzie leżeć? – išgirstu nuedamas kitos galbūt pirkėjos klausimą, o mano krepšyje nedidelis gabaliukas k/r šoninės ir vytintos sprandinės.
________________________________
* – beje, ten bene didžiausias įvairiausių kainų ir dydžių bei formų ir spalvų kiaušinių pasirinkimas, kokį esu matęs
